Lietuvos Bažnyčios liturginiame kalendoriuje lapkričio 16-ji – Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, iškilmė. Iškilmės Mišiose giedamas Evangelijos skaitinys pagal Joną, pasakojantis apie prie Jėzaus kryžiaus stovėjusią jo motiną. Šią dieną Aušros Vartų Gailestingumo Motina menama visoje Lietuvoje, taip pat kai kuriose kitose bendra istorija besidalijančiose kitų kraštų vyskupijose. Tuo metu likusiame pasaulyje, taip pat Vatikane, šią dieną Mišiose skaitomi XXXII eilinės savaitės ketvirtadienio liturgijos skaitiniai, įskaitant Luko Evangelijos pasakojimą apie Dievo karalystės atėjimą. Popiežius Pranciškus ketvirtadienį, per Mišias savo namų koplyčioje sakydamas homiliją irgi kalbėjo apie Dievo karalystę, tačiau prisiminė taip pat Jėzaus Motiną, stovėjusią prie savo Sūnaus kryžiaus.
Dievo karalystė nėra šou, spektaklis, ir tikrai ne karnavalas, - sakė popiežius homilijoje. Šventasis Tėvas apmąstė fariziejų Jėzui užduotą klausimą, kada ateis Dievo karalystė? XXXII eilinės savaitės ketvirtadienio Mišių Evangelijoje pagal Luką skaitoma:
„Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus paaiškino: „Dievo karalystė ateina nepastebimai. Ir niekas nepasakys: 'Štai ji čia arba ten!' Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų“. Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai jūs geisite išvysti bent vieną vienintelę Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite. Jums sakys: 'Štai jis čia! Štai ten!' – Neikite ir nebėkite paskui juos! Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus. Bet pirmiau jam reikės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestam.“ (Lk 17 20-25)
Pasak popiežiaus, fariziejų užduotas klausimas buvo paprastas ir geranoriškas. Šis klausimas pasikartoja Evangelijoje ne vieną kartą, galima prisiminti Šv. Joną Krikštytoją, kuris, būdamas kalėjime, pasiuntė savo mokinius, kad šie paklaustų Jėzaus, ar jis yra tasai, kuris turėjo ateiti, ar laukti kito. Klausimas pasikartoja ir netiesiogiai „Jei tai tu, nuženk nuo kryžiaus!“ Ir visuomet išlieka abejonė ir smalsumas apie tai, kada ateis Dievo karalystė?!
Jėzus atsako: „Dievo karalystė jau yra tarp jūsų!“. Jėzus, paskelbdamas apie šią „Gerąją naujieną“, Nazareto sinagogoje perskaitęs Izaijo pranašystę sako, kad šie Rašto žodžiai išsipildė „šiandien“ jų tarpe. Kaip sėkla, kuri pasėta ima dygti iš vidaus, taip ir Dievo karalystė auga nepastebimai tarp mūsų.
O kas leidžia sėklai sudygti, augti? Tai Dievas, Šventoji Dvasia, esanti mumyse. O Šventoji Dvasia yra romumo dvasia, nuolankumo dvasia, paklusnumo dvasia, paprastumo dvasia. Tai Ji, kuri leidžia vidujai augti Dievo karalystei, ne pastoraciniai planai, didūs dalykai... Ne, tai Dvasia, veikianti nepastebimai. Ji augina ir tam tikru momentu pasirodo vaisius, sakė popiežius.
Dievo karalystė visuomet būna staigmena, nes yra Viešpaties suteikta malonė. Jėzus paaiškina, kad Dievo karalystė neateina, kad patrauktų dėmesį: „Ir niekas nepasakys: 'Štai ji čia arba ten!'“. Dievo karalystė nėra spektaklis, arba dar baisiau, nėra karnavalas, nors dažnai taip galvojama, sakė popiežius.
Dievo karalystė neapsireiškia puikuodamasi, ar didžiuodamasi, ji nemėgsta reklamos: ji nuolanki, nepastebima, šitaip ji auga. Manau, kad žmonės, kai žiūrėjo į Jėzų palydinčią jo motiną sakė: „Ten jo mama!“. Ji - švenčiausia iš moterų, tačiau nepastebimai, nes tuomet niekas nežinojo apie Dievo karalystės slėpinį, apie Dievo karalystės šventumą. Ir kai ji buvo po Sūnaus kryžiumi, žmonės sakė: „Nelaiminga moteris, sūnus kriminalinis nusikaltėlis, vargšė moteris“.
Dievo karalystė visuomet auga nepastebimai, nes mumyse yra Šventoji Dvasia, kuri, sakė popiežius, leidžia jai sudygti, kad atneštų vaisių.
Visi esame pašaukti eiti Dievo karalystės keliu. Tai pašaukimas, tai malonė. Ji – nemokama, jos nenupirksi. Tai Dievo mums suteikiama malonė. Ir visi mes, krikštytieji, savyje turime Šventąją Dvasią. Koks mano santykis su Šventąja Dvasia, su ta, kuri manyje augina Dievo karalystę? Tai klausimas, kurį visi mes šiandien galime kelti sau: ar tikiu, ar tikrai tikiu, kad Dievo karalystė yra tarp mūsų? Ji nepastebima, ar labiau mėgstu spektaklį?
Popiežius homiliją užbaigė kviesdamas melsti Šventosios Dvasios malonės, idant stipriai mumyse, Bažnyčioje sudaigintų Dievo karalystės sėklą taip, kad išaugtų didelė, daugeliui suteiktų prieglobstį ir atneštų šventumo vaisius. (Vatikano Radijas)
